Ar tiesa, kad „Kaimas geria“? Geria tiek, kiek mes leidžiame jiems gerti.

Dažnai galima sutikti tokią nuomonę, kad „kaimas geria“. Nėra darbo, nėra pinigų, nėra kitų veiklų, žmonės gal mažiau išsilavinę. Tačiau kaime geriama dėl vienos priežasties – dažnai žmonės tiesiog nurašomi ir numojama ranka, esą, kaimas, ko norėt. Hipnoterapijos centras „Sielos veidrodis“ steigėjas, hipnoterapeutas Sergejus Gorškovas sako, kad dažnai alkoholizmo priežastis, ar viena iš priežasčių, yra būtent aplinkinių abejingumas bei įsisenėję neigiamos nuostatos.

Dalinamės viena iš sėkmės istorijų, kurios parodo, kad gyvenimas kaime nėra nuosprendis, neturtas ar senatvė taip pat nėra nuosprendis, o svarbiausi faktoriai visada yra aplinkinių tikėjimas žmogumi ir paties žmogaus valia.

Nebuvo jokių įspėjančių pavojaus signalų

Užaugome mažame miestelyje. Vaikystėje, kiek prisimenu, tėvelis negerdavo. Tiek kiek ir visi, per šventes. Bet kad paprastom dienom ten, girtas kur nors, tai nėra buvę tokių dalykų. Buvo darbštus, mylėjo mamą, mus vaikus mylėjo, ūkio darbai, nelabai buvo laiko taurelę kilnoti.

Niekad nemanėm – dėl visko bijojom, kad, žinot, nesusižeistų kur ūkyje prie technikos, kad vėlai grįžtant iš miestelio neužpultų kas, kad pervargęs nepasiligotų, bet kad tėvą teks gelbėt nuo butelio – nebuvo tokios minties. Ir giminėje geriančių nebuvo, ir mes negalvojom, niekada.

Kaime, būdavo geriančių, žinot, kam su šeimom, su darbu nesisekė, bet mūsų tėvelis – niekada.

Alkoholis atsiranda ten, kur nuobodulys ir stresas

Kada prasidėjo visi tie dalykai? Sunku pasakyt. Man dabar atrodo, po Nepriklausomybės, buvo toks kaip atkrytis, pokyčiai tie visi, infliacija, su darbais nelabai. Buvo tada, tėvelis neatlaikė, kaip ir dauguma vyrų kaime. Bet trumpai tas truko. Paskui, vėl pradėjo kurtis bendrovės, vėl darbų atsirado, ir kelionės, ir namus tėtis remontavo, ir galvojom, kad jau su alkoholiu, baigta.

Blogiausia prasidėjo, kai mamos netekom, mes, vaikai, buvom užaugę, išėję iš namų, tėvelis išėjo į pensiją. Liko vienas. Nepratęs jis buvo, šitaip vienas gyvent. Tada ir prasidėjo, tai alaus butelis, tai pigesnio kokio vyno iš parduotuvės, tai degtinės, ir taip kasdien.  Paskui, kompanionas prisitatė, iš to pačio kaimo, irgi, pensijinio amžiaus našlys.

Ilgai galvojom, ar čia kažką sakyti, ar nesakyti. Vaikus užauginęs, žmoną palaidojęs, savo atidirbęs, atrodė, tegu žmogus daro ką nori, kaip nori, taip gyvena. Aplinkui kiti irgi sake, ar jums ką blogo daro, nelįskit prie tėtuko ir nereguliuokit, kaip jam gyvent.

Ilgą laiką taip ir gyvenom.

Ar išorinės aplinkybės lemia viską?

Vieną dieną, nebeištvėrėm. Pažiūrėjom, draugų tėvai, tokio pačio amžiaus, ir versliuką nedidelį turi, ir rožes augina, ir kažkur po Lietuvą pakeliauja, ir atrodo kitaip – jaunesni, sveikesni, laimingesni. Irgi kaime gyveno, gyvenvietės tipo miestely, irgi to paties amžiaus, ir kai sako, kaimas geria, tai išorinės aplinkybės tikrai visko neapsprendžia.

Susėdom mes su tėveliu pakalbėt, sakom, nesibaigė dar gyvenimas, ar jau viskas, taip nori save nurašyt, ir jau iš to, kas liko, kiekvieną dieną prie butelio praleist? Ar nėra kitų dalykų? Susėdom visi, parodėm nuotraukas, išsitraukę, kiek mėgdavo gi jis anksčiau, ir pažvejot, ir meistraut, ir sodininkaut. Ir įkalbėjom šitaip tėvelį užsikoduot.

Greitai ta procedūra vyko, paprastai, be skausmo, be prievartos, per hipnoterapiją. Pakeitė jam ten nuostatas, kaip sakom, perprogramavo kitaip, kad alkoholio nebesinorėtų. Ir pokyčius pamatėm labai greit.

Istorija su laiminga pabaiga?

Neįsivaizduojat, kaip žmogus keičiasi, kai meta gerti. Sakoma, laiko atgal neatsuksi, bet įspūdis tai tikrai toks – tarsi kažkas būtų atsukęs laiką.

Ir namai, ir drabužiai sutvarkyti, ir valgyt pradėjo sau kažką skaniau pasigaminti, pažvejot išeidavo, gamtoj pabūdavo, grįždavo atsigavęs, pailsėjęs. Sodą pradėjo vėl tvarkyt, pavasarį, visos obelys išbalintos. Atsiranda tų naujų dalykų, ir užsiėmimų, ir pramogų. Kai žmogus ieško, visada atranda.

Jei jums pačiam ar jūsų artimam žmogui nutiko taip, kad darosi sunku kontroliuoti alkoholio vartojimą, kreipkitės į hipnoterapijos centrą „Sielos veidrodis“. Skambučiai telefonu priimami bet kuriuo metu.

Hipnoterapijos centras „Sielos veidrodis“

Naugarduko g. 68B, 2 aukštas, Vilnius

Šermukšnių g. 7, 105 kab., Klaipėda

Tel. Nr. +370 633 11193 (galima kreiptis visą parą).