Monika – trijų paauglių mama, aukštąjį išsilavinimą turinti moteris, sėkmingo verslininko žmona. Monika – moteris, turinti priklausomybę nuo alkoholinių gėrimų. Šiuo metu jau 5 metus visiškai nevartojanti alkoholio kvalifikuotos pagalbos dėka. Monika sutiko pasidalinti savo sėkmės istorija, nes mano, kad priklausomu nuo alkoholio gali tapti kiekvienas, labai svarbu yra nestigmatizuoti žmogaus, laiku pastebėti problemą ir kreiptis pagalbos. O dar svarbiau yra prisipažinti sau, kad alkoholiniai gėrimai tapo svarbesni už gerovę, šeimą ir net vaikus, tik tokiu atveju galima atsispirti nuo dugno, kuriame atsiduri, ir pradėti judėti į viršų, šviesos link.
Monikos priklausomybės įstorija nėra unikali, viskas prasidėjo pamažu, nepastebimai. Po trijų nėštumo, sėdimo darbo, rūpinimosi vaikais ir namais jai atsirado nugaros skausmai. Pradžioje jie nebuvo labai intensyvūs ar varginantys, praeidavo po paprastų vaistų nuo skausmo, trumpo poilsio. Vėliau pasidarė įkyresni, pradėjo plisti į koją, todėl teko kreiptis į medikus, kurie diagnozavo stuburo problemas, skyrė įvairias mankštas ir stipresnių vaistų. Kaip ir kiekviena daugiavaikė ir aktyvi mama Monika nerado pakankamai laiko savo sveikatoms problemoms, o ilgainiui vaistų pradėjo nepakakt. Dabar moteris prisimena, kad mintis pavartoti alkoholio kilo atsitiktinai, tiesiog po kažkurios šventės ir išgertų kelių taurių vyno ji pastebėjo, kad jaučiasi geriau, skausmai kiek aprimo, atslūgo bendra įtampa. Taip Monikos gyvenime atsirado naujas ritualas, skirtas padėti sau ir savo nugarai: kelios taurės vyno prieš miegą. Būtent mintimis apie savo sveikatą moteris grindė savo pasirinkimą.
Kelios taurės nejučiomis tapo buteliu, o kartu prasidėjo kitos problemos, šeimos vakarai tapo nemalonūs ir neprognozuojami. Kartais Monika užmigdavo prieš suguldant vaikus miegot, o kartais, atvirkščiai, būdavo apimta euforijos ir vis kvietė vyrą linksmintis iki ryto. Nugaros skausmai grįžo , kartu prisidėjo pagirios, galvos skausmai, užtinęs veidas ir nuolatiniai barniai. Tada namuose pirmą kartą buvo ištartas žodis „alkoholizmas“. Vyras suprato, kad Monika klimpstą į alkoholizmo pelkę ir nutarė kreiptis pagalbos. Jis neįvertino, kad žmona yra stipri moteris, ir tikrai neprisipažins sau ir kitiems, kad turi, kaip jai tada atrodė, labai gėdingą būklę. Todėl Monika susiėmė ir nustojo gerti alkoholį vakare, vyrui matant. Ji pradėjo vartoti alkoholį dienos metu, kol vyras buvo išvykęs į darbą, o vaikai buvo mokykloje, jos darbas iš namų sudarė labai palankias sąlygas šiai, jos nuomone, nepastebimai aferai. Buteliai buvo preciziškai slepiami, namai vėdinami, burna skalaujama. Tokia situacija tęsėsi neilgai, nes jau atsirado alkoholizmo žymės Monikos veide, kūne ir elgesyje.
Monika atsimena, kad galutinis taškas buvo vaikų būklė. Jie jau spėjo paaugti ir pradėjo suprasti, kad mamai nėra gerai. Pradžioje, vaikiškai bandė guosti ir padėti, vėliau užsidarė savyje, nustojo kalbėtis ir patapo beveik svetimais žmonėmis. Kai prasidėjo problemos mokykloje, vyras nusprendė skirtis ir apsaugoti vaikus nuo traumuojančios aplinkos. Tada Monikai pasidarė išties baisu ir ji pagaliau garsiai prisipažino sau ir vyrui, kad turi priklausomybę nuo alkoholinių gėrimų ir sutinka ieškoti pagalbos.
Šiuo metu Monikos šeima absoliučiai atsisakė alkoholinių gėrimų savo gyvenime, sportuoja, Monika reguliariai lanko masažus ir prisižiūri sveikatą. Moteris dėkinga savo vyrui už tai, kad liko šalia ir palaikė viso ilgo kelio blaivybės link metu, savo vaikams, kurie sugebėjo atleist ir vėl priėmė atgal į savo širdis, ir, aišku, specialistui, kuris nestigmatizavo, nepamokslavo, o rūpestingai ir atidžiai išklausė, suprato ir padėjo surasti kelią į sveiką gyvenimą.